Titulinis

XI Tarptautinė Baltijos humanistinės pedagogikos konferencija
„ŠEIMA, VAIKAS, MOKYKLA. KOKIA TREJYBĖS PRASMĖ?“

Refleksijomis dalijasi Sonata Petraitienė, 
Vilniaus humanistinės mokyklos direktorė:

Spalio 20-22 dienomis Taline vykusi XI-oji tarptautinė humanistinės pedagogikos konferencija „Šeima. Vaikas. Mokykla. Kokia trejybės prasmė?“ prasidėjo forumo teatru – metodu, kurio išradėju laikomas brazilas Augustas Boalis. Forumo teatras – tai specifinė teatro forma, kuria siekiama maksimalaus žiūrovų dalyvavimo, vaidinimas nėra baigtinis ir kinta pagal žiūrovų siūlymus. Jauni Talino forumo teatro aktoriai inscenizavo kelias mokyklinio gyvenimo situacijas, kurias stebėję konferencijos dalyviai, vėliau keitėsi vietomis su aktoriais ir aktyviai tęsė spektaklį. Gyvai „čia ir dabar“ kuriamas vaidinimas sukėlė daug diskusijų, emocingų reakcijų ir skatino dalyvius  mąstyti, gilintis į tai, kokia gi yra šeimos, vaiko ir mokyklos jungties prasmė.

Džiugu, kad konferencijos organizatoriai ieško naujų raiškos formų, kurios leidžia išplėsti konferencijos programą, susipažinti su daugeliu įdomių lektorių, išklausyti skirtingų pranešimų. Pranešimus konferencijoje skaitė lektoriai iš visų Pabaltijo šalių. Lietuvai atstovavo Vilniaus humanistinės ir Klaipėdos M.Gorkio pagrindinės mokyklų komandos.

Apmąstant tai, kas buvo išsakyta konferencijoje, galima glaustai pasidalinti esminėmis tezėmis, skambėjusiomis konferencijos metu:

  • Prasideda naujas XXI amžiaus ugdymas, akcentuojantis bent tris pakitusios ugdymo realybės fenomenus: 1) nebeegzistuoja vaikystė kaip izoliuota nuo suaugusiųjų erdvė; 2) informacijos lauko intensyvumas – dažnas vaikas turi daugiau informacijos nei suaugęs, tačiau nežino, negeba jos įprasminti; 3) planetos žmogus, t.y. smarkiai išsiplėtusi žmogaus tapatybės sąvoka. Šie fenomenai kuria poreikį naujai XXI amžiaus ugdymo strategijai.
  • Būtinas filosofinis auklėjimas! Būtina prasmės paieška! (Išties džiuginanti, įkvepianti ir pastiprinanti tezė, nes mūsų mokykloje filosofiniam požiūriui, poteksčių ir gilių prasmių paieškai skiriamas itin didelis dėmesys. Džiugu girdėti, kad einame koja kojon su laikmečio aktualijomis.)
  • Ugdydami kelkime vaikus „virš horizonto“. Pakylėkime juos virš daiktų ir vartotojiškumo, mokykime apibendrintai ir abstrakčiai matyti pasaulį ir žmonijos evoliuciją.
  • XXI amžiaus ugdyme itin svarbi tampa žmogaus pašaukimo, jo gyvenimo misijos problema. Kuo anksčiau pradėkime skatinti vaikus ieškoti asmeninio santykio su pasauliu. Tegul pašaukimo nuojauta prasiveržia vidiniu pojūčiu – „tikiu tuo, ką darau, ir negaliu kitaip“.
  • Gana plačiai konferencijoje buvo kalbama apie vaikų psichinės sveikatos tausojimą ir saugojimą. Apie giluminį vaiko poreikį turėti savo aplinkoje suaugusįjį, kuris padėtų jam išgyventi visas negatyvias emocijas, atsiradusias dėl troškimų neišsipildymo.
  • Griežtumas, reiklumas yra dar viena Meilės išraiška. Vaikai niekada nėra prieš griežtumą. Vaikai visada yra prieš beprasmį griežtumą.
  • Kiekvieno vaiko viduje egzistuoja „savęs ištaisymo mechanizmas“. Kiekvienas vaikas siekia patvirtinimo, kad jis išlieka geru žmogumi, nepaisant jo klaidų ir netinkamų poelgių.
  • Šiuolaikinis mokytojas mena vaiką savyje, liudija vaikystės vertybes, įkvėpimo semiasi Kultūroje, priima ir augina vaiko kūrybinį potencialą.
  • Šiuolaikinėje pamokoje itin svarbi tampa bendra vaiko ir suaugusiojo kūryba – tai, kas neišvengiamai randasi kuriančiųjų viduje kaip nauja, netikėta ir iki tol neatrasta.

 ***********************************************************************************************************************************

Ši svetainė skirta
tiems,
kas ieško alternatyvų autoritarinei pedagogikai,
suvokiančiai žmogų
tik kaip fizinę – besielę ir bedvasę – būtybę;
tiems,
kas ilgisi švietimo sistemos,
auginančios žmogų
kaip kūno, sielos ir Dvasios visumą;
tiems,
kas visokioje pedagoginėje veikloje bando jungti
protą su širdimi,
logiką su jausmais,
materialumą su dvasingumu, –

 ir taip

ugdyti Kilnų Žmogų…

   ******