I. Gulbinienė: Humanistinė pedagogika muzikoje

2010 m. sausio 3-4 d.d. Akmenėje vyko
Naujosios Akmenės muzikos mokyklos
Akmenės filialo vedėjos, mokytojos metodininkės
IZOLDOS GULBINIENĖS
autorinis seminaras 

HUMANISTINĖ PEDAGOGIKA MUZIKOJE 

2009 m. spalį Klaipėdoje, vykstant Šalvos Amonašvilio autoriniam seminarui, mokytoja Izolda Gulbinienė nuoširdžiai džiaugėsi: to metodo, kurį ji pati savo pamokose naudoja, pedagoginis pamatas puikiai atitinka ir svarbiausias Humanistinės Pedagogikos nuostatas.

Izolda Gulbinienė (kadro gilumoje) Š.Amonašvilio seminare 2009 m. spalį.
Izolda Gulbinienė (kadro gilumoje)
Š.Amonašvilio seminare 2009 m. spalį.
 

O dirba Izolda japonų muzikos pedagogo ir smuikininko Šiničio Suzukio (1898 – 1998) metodu. 

Toks stebėtinas dviejų meistrų – Šalvos Amonašvilio ir Šiničio Suzukio – pedagoginių atradimų sutapimas Izoldą sutvirtino ir padėjo pajausti, kad pasirinktas kelias yra teisingas. Abu didieji pedagogai teigia, kad pagrindinė mokyklos problema slypi mokytojuje, o ne vaike. Abu rūpinasi mokytojų vidine branda: ar mokytojas yra laisvas? Ar subrendęs dvasiškai? Ar pakankamai tobulas, kad mokinys norėtų juo sekti? Ar pakankamai myli vaikus? Kaip jis juos myli ir kaip juos reikia mylėti?  

Pedagogė pasakojo, kad prieš dešimt metų, kai ji tuo metodu susidomėjo, jai buvo pasakyta, jog Š.Suzukio metodu visame pasaulyje vaikai mokomi groti įvairiais muzikos instrumentais: fortepijonu, smuiku, fleita, gitara, violončele, arfa, mandolina.

Bet kaip šį metodą galima būtų adaptuoti, mokant mažus vaikus dainuoti chore? Paklausus apie tokią praktiką, paaiškėjo, kad jos dar nėra – dar tik bandymai atliekami Suomijoje. „Tada aš pirmą kartą gyvenime stipriai pasigailėjau, kad nesu profesionali instrumentalistė, o tik chorvedė… Tačiau namie pati auginau dar du mažus savo vaikus, be galo troškau, kad jie patirtų tą džiaugsmo stebuklą, mokydamiesi groti fortepijonu. Lietuvoje mokytojus dirbti su vaikais (ir pirmiausia – su jų tėvais) mokė ekspertė japonė Ruth Miura iš Belgijos. Jos atviros pamokos mane užbūrė – tas žaismingas ir šiltas, nuoširdus bendravimas su vaiku, tas klūpėjimas prie fortepijono šalia mažylio… Ji ir patarė man pačiai mokytis pas ją, važinėti į Kauną į seminarus ir pirmiausiai ruoštis tapti savo vaikams Suzuki fortepijono mokytoja“ – prisipažino Izolda.

Kantrus dešimties metų darbas davė rezultatus. 2009 metais Izolda išlaikė tarptautinį Š.Suzukio metodo kvalifikacinį egzaminą, gavo tarptautinį pirmojo lygio sertifikatą. Tačiau tapusi Suzukio fortepiono mokytoja, Izolda nesustojo ir žengė dar toliau…

Š.Amonašvilis mėgsta pabrėžti, kad bet kuris ieškantis mokytojas, dvasingumu praturtinęs savo pasaulėžiūrą, tampa pajėgus pačiame savyje surasti geriausią jam tinkantį metodą. Izoldos pavyzdys tik dar kartą patvirtino šią taisyklę – jai pavyko praplėsti Š.Suzukio metodo taikymo galimybes! Pagal Suzukį vaikas neturi pamokoje patirti nesėkmių (panašiai skatina ir Š.Amonašvilis: „vesti vaiką nuo laimėjimo prie laimėjimo“), vaiko motyvacija mokytis skatinama kuriant pamokoje malonią ir žaismingą aplinką, vaikas nuolat giriamas už pastangas, bet niekada nekritikuojamas, nes Š.Suzukio metodo esmė – ne ko mokyti, bet kaip mokyti. Šias principines ugdymo nuostatas mokytoja, neapsiribodama vien individualiomis arba grupinėmis fortepiono pamokomis (kaip kažkada buvo rekomenduota), kūrybiškai pritaikė ir jaunučių choro, ir solfedžio pamokose.

Taip jau yra: kas ieško, visuomet – anksčiau ar vėliau – suranda.

Savo ilgamečių ieškojimų ir atradimų rezultatus mokytoja įtikinamai pademonstravo: seminaro klausytojams pateikė net keturias atviras individualias bei grupines fortepijono ir choro pamokas.

I.Gulbinienės autorinis seminaras. Atvira grupinė fortepijono pamoka.
I.Gulbinienės autorinis seminaras. Atvira grupinė fortepijono pamoka. 
dalis I.Gulbinienės seminaro dalyvių.
dalis I.Gulbinienės seminaro dalyvių