KULTŪRA – HUMANISTINIO UGDYMO SĄLYGA

Mąstytojai teigia, kad žodis kultūra turi dvi šaknis: pirmoji – druidiška, antroji – rytietiška. Kult- reiškia Gėrio Prado garbinimą, o Ur - senovinė šaknis, reiškianti Šviesą, Ugnį [1].
Tad žodis Kultūra reiškia Šviesos garbinimą, Šviesos kultą, Išmintį:

  • mokslo, meno ir religijos sintezę;
  • žinių, grožio ir tikėjimo jungtį;
  • logikos, jausmų ir irracionalaus vidinio žinojimo „iš savęs“ dermę.

Trejybiška Žinojimo, Grožio ir Tikėjimo – Kultūros! - erdvė yra viena ir nedaloma, nes ji yra sintezė, jungtis, dermė, harmonija. Kultūra nepriklauso nuo žmonių socialinio rango, vietos ir laiko: ji arba yra, jeigu atsiveriama, jungiama, susiderinama ir vienijamasi, arba jos tiesiog nėra, jeigu užsidaroma, skaldoma, susipriešinama ir atsiribojama.
Kultūra, Šviesa, Harmonija, Išmintis – kuo ne sinonimai?
Klauskime savęs:

  • ar kultūros erdvę formuoja vien tik humanitarų pamokos?
  • ar su tikėjimu į pamokas turi eiti tik tikybos mokytojas?
  • ar gamtamokslį ir tikėjimą reikia sutaikyti? ar gamtos mokslų mokytojas, jeigu jis vadintų save kultūringu ir teigtų esąs humanistas, pasitenkintų vien šalta logika ir skaičiavimais?

Filosofai aiškina, kad mokslo, religijos (filosofijos) ir meno sintezė turėtų tapti visokio ugdymo pamatu [2]. Būtent dėl šios priežasties Humanistinė pedagogika įmanoma ten, kur gyvena Kultūra - ten ir tada, kur ir kada susitinka trys: fizinė realybė, siela, ir Dvasia. Todėl  Š.Amonašvilis pedagogiką vadina aukščiausiu menu Žemėje, sudėtingiausia ir atsakingiausia kūryba, kuri iš žmogaus augina Žmogų pagal Dievo Paveikslą ir Atvaizdą, kuri prisiima atsakomybę už psichinio ir dvasinio ugdymo rezultatus.
Kultūra kaip sintezė – tai humanistinio ugdymo sąlyga/garantas, taip pat ir raktas suvokti humanistinio ugdymo tęstinumui per visas švietimo grandis: dvasingas ir išmintingas, kultūringas ir kūrybiškas, visavertis ir humanistinis yra toks ugdymas, kuris sujungia tris pažinimo būdus: griežtą logiką (mokslą), kilnius  jausmus (meną) ir tikėjimu turtingą gyvenimo filosofiją (etiką, religiją).
Deja, Lietuvos švietimo sistemoje vienvaldžiauja šalta logika, ir visos mūsų visuomenės bėdos kyla iš to, kad būtent į mokyklą ir į pedagoginį mąstymą negrįžta – faktiškai, o ne popieriuose!  - Dvasios sąvoka.

Irena Stulpinienė

 

ŽMOGUS IR VĖL PASUKO IŠ KELIO!

Ištrauka iš Šalvos Amonašvilio knygos
„Vaiko Taurėje švyti Kultūros grūdo gemalas“

„Du angelai, - vienas jaunas, kitas vyresnis, - iš Septintojo Dangaus žiūrėjo į Žemę ir stebėjo žmonių gyvenimą. Vyresnysis angelas buvo paskirtas jaunesniojo mokytoju.
- Kam Dievas sukūrė žmogų? – savo mokytojo paklausė jaunasis angelas.
- Kad mąstytų, - atsakė mokytojas.
- Kam žmogui mąstyti?
- Kad kurtų Kultūrą.
- Kas yra Kultūra?
- Ji yra Kelias pas Dievą.
- Kam žmogui Kelias pas Dievą?
- Kad tobulėtų ir taip pat taptų angelu.
Jaunesnysis angelas buvo žingeidus.
- Parodyk man Kultūrą!
Vyresnysis angelas parodė į vieną didelį Žemės miestą.
- Žiūrėk, tai valstybės sostinė. Ten yra muziejai, teatrai, koncertų salės, meno salonai... Viskas, kas juose saugoma ir vyksta, vadinama menu.
-  Menas, - pakartojo jaunesnysis angelas, kad atsimintų.
- Matai, lekia automobiliai ir traukiniai, skrenda lėktuvai ir kosminės raketos, žmonės išrado televizorių, kompjuterį, informacinį tinklą... Visa tai daro Mokslas...
- Mokslas, Menas... – pakartojo jaunasis angelas.
- Tuose pastatuose, į kuriuos vaikai įeina ir iš kurių  išeina, vyksta jų Ugdymas...
- Ugdymas, Mokslas, Menas...
- O štai anie gražūs statiniai su auksiniais kupolais yra Šventovės. Jose žmonės meldžiasi Dievui. Tai yra Religija...
- Religija, Ugdymas, Mokslas, Menas... Visa tai yra Kultūra?
- Taip, Kultūra, ji ir yra Kelias pas Dievą, - atsakė angelas mokytojas.
Jis didžiavosi žmonių pasiekimais ir apie daug ką dar norėjo papasakoti.
Bet tuomet atsitiko kažkas labai baisaus.
Staiga, tiesiog iš niekur, kurtinamai riaumodami pakibo virš miesto raketos ir lėktuvai, ir milžiniškas miestas nugrimzdo į pragarišką ugnį, kurios liepsnos pakilo iki Septintojo Dangaus.
Jaunesnysis angelas pasibaisėjo.
- Kodėl žmogus susprogdino savo Kultūrą?
O angelas mokytojas pravirko: „Žmogus ir vėl pasuko iš Kelio!“ [3].

Iš rusų kalbos vertė Irena Stulpinienė

 

LITERATŪRA:

  1. Steponas Stulginskis. Rytų kosminės legendos. - Vilnius: Lietuvos N.Rericho draugija. 1999, p. 307.
  2. L.G.Chmeliova. Mąstymo atnaujinimo aktualumas kultūros ir civilizacijos problemų šviesoje. // Rinkinyje: Apginkime Kultūrą. – Maskva (rusų kalba): Tarptautinis Rerichų centras. 1996, p.201. (Л.Г.Хмелёва. Об актуальности перехода к новому мышлению в свете проблемы культуры и цивилизации. // В сб.: Защитим культуру. – Москва: Международный Центр Рерихов. 1996, с. 201).
  3. Šalva Amonašvilis. Vaiko Taurėje švyti Kultūros grūdo gemalas (rusų kalba). – Ryga: Parks reklamai, 2006, p. 11. (Шалва Амонашвили. В Чаше Ребёнка сияет зародыш зерна Культуры. – Рига: Паркс рекламай, 2006, с.11).