|
|
|
HUMANISTINĖS
LIETUVOS MĄSTYTOJŲ IDĖJOS
Išsivadavusi politiškai, Lietuva prakalbo ir apie dvasinio atgimimo būtinybę ir aktyviai ieško, kaip to siekti. Lietuvos filosofai, mokslininkai, pedagogai – S.Šalkauskis, A.Maceina, J.Vabalas-Gudaitis, Vydūnas ir kiti - regėjo daug dešimtmečių į priekį, nurodė dvasinio tautos atgimimo sąlygas, suformulavo principus, tikslus ir uždavinius, nurodė kelius... Tautos mąstytojų paliktos mums mintys – puikiausia tautos dvasinio atgimimo schema! Jie sutartinai „sufleruoja“, koks nevisavertis yra gyvenimas, kai tauta ima orientuotis tik į materialią gerovę ir technologinius civilizacijos laimėjimus, kai išsižada Kultūros ir jos „šeimos narių“: žmoniškumo ir meilės, tikėjimo ir kilnumo, tiesos ir teisingumo, sąžinės ir padorumo, dvasingumo ir grožio, santarvės ir bendradarbiavimo ir t.t..
Dar didesnis džiugesys, kad tas Lietuvos kultūros paveldas „vienas prie vieno“ atitinka šiuolaikines Humanistinės pedagogikos idėjas! Tai dar kartą patvirtina: nieko naujo išradinėti nereikia – viskas klasikų seniai pasakyta – imk ir daryk. Humanistinė pedagogika nuolat mums primena: ieškokite savo bei kitų tautų kultūrinio klasikinio paveldo išminties ir gyvenkite pagal ją!
Būtų labai džiugu, jei akademinis jaunimas ne tik aktyviai savo darbams naudotų mūsų parengtą medžiagą - suprantama, sąžiningai nurodant šaltinius (ir mes juos kruopščiai nurodome), bet ir patys ieškotų Humanistinės pedagogikos literatūros.
Ieškokime, lyginkime ir panaudokime...
Pamąstymui siūlome šias temas:
|
|