„Geros knygos ...
yra galąstuvas talentui aštrinti, dildė protui miklinti,
tepalas akims, piltuvėlis išminčiai supilti,
svetimų minčių ir veiksmų veidrodis, o mūsų -  vadovas...
Pabrėžiu: nušvistų kiekviena tauta,
jei būtų pakankamai aprūpinta geromis knygomis!“
Humanistinės Pedagogikos Antologija: „Komenskis“

Šalva Amonašvilis,
Šalvos Amonašvilio Leidybos namų vadovas

AMŽINAI KYLANČIOS TIESOS ANTOLOGIJA
Ištraukos iš straipsnio

Humanistinės Pedagogikos Antologijos kūrimo tikslas – aktyvi pagalba dvasiniam ir profesiniam mokytojo formavimuisi, ugdymo proceso mokyklose atnaujinimui. Žmonija žengia į naują epochą – Širdies ir Dvasingumo epochą, Bendravimo ir Meilės epochą. Žmonija ieško kelių įveikti technokratiją ir atskirtį, priešpriešą ir blogį visuomenės gyvenime.
<...>
Neužsimerkime prieš nemalonią tikrovę: mūsų švietimo pasaulis prisotintas technokratinio turinio ir autoritarizmo, o savo esme merkantilūs švietimo švietimo tikslai skatina jaunus žmones siekti materialios gerovės, aukojant dvasinį vystymąsį.
Humanistinė pedagoginė mintis, per visus amžius lydinti žmoniją, primena neišvengiamą būtinybę auklėti Sielą ir Širdį, kad jos padėtų atskleisti žmogaus asmenybę, jo talentus, intelektą, jo unikalumą. Amžiais ji kviečia planetinės ir kosminės evoliucijos tarnystei, amžiais ji ieško savo tiesos momento. Humanistinis pedagoginis mąstymas tapo daugelio didžiųjų žmonijos mąstytojų, daugelio praeities ir dabarties mokytojų pasaulėžiūros ir kūrybos pamatu. Todėl Širdies ir Dvasingumo, Bendravimo ir Meilės epochai, į kurią žengia žmonija, reikia gilaus viso ugdymo proceso atsinaujinimo, paremto humanistiniu pedagoginiu mąstymu.
To pamato ir tos aukščiausios pedagoginės tikrovės formų šaltiniai yra tiek klasikinė, tiek ir šiuolaikinė kūryba. Klasikinę ir dabartinę kūrybą reikia suvokti kaip vientisą visumą. Tai yra amžinai tobulėjanti ir neišsenkanti, dvasingumo dabarčiai visuomet teikianti ir ateitin nukreipta Išminties Taurė. Ši Išminties Taurė nepavaldi laikui ir erdvei, nes ji amžina, tačiau kiekviena epocha iš jos gali pasiimti tiek, kiek pajėgia paimti, ir praturtinti ją tiek, kiek ji tai sugeba.
Kiek nori tvirtink, kad pedagogika – labai senas mokslas ir kad mes turime reikalų su pedagoginiu minčių ir idėjų okeanu, jokio okeano tikrovėje nėra, bet yra Išminties Taurė, kuri gali išsitekti ant delno. Kūrybiškai naudojama Išminties Taurė gimdo daugybę šiuolaikinių idėjų, teorijų, sistemų, patirčių, nesutelpančių ir į tūkstančius tomų. Antologijos uždavinys: bandyti susumuoti visų svarbiausia - kas srovena tiesiai iš Išminties Taurės ir tą Taurę praturtina. Aš įžiūriu keturias visos Antologijos komponentes: teologiją, filosofiją, psichologiją, pedagogiką. Tame pačiame Antologijos projekte mano draugas D.D.Zujevas sąlyginai įžiūri penkias kryptis: senovės Išmintį, Rytus, Vakarus, Rusiją, Dabartį. Į tas kryptis orientuodamiesi mes ir sudarėme Antologiją, tokiu būdu Pedagoginės Išminties Taurėje suderinę Laiką ir Erdvę.
<...>
O dabar įsivaizduokime: pačiame XXI amžiaus padžioje vienoje nuostabių  Planetos vietų vyksta simpoziumas, skirtas humanistinio pedagoginio mąstymo problemoms. Jame dalyvauja didžiausi visų laikų mąstytojai iš viso pasaulio. Kiekvienas, savo patirtimi ir gyvenimu brandinęs amžinai žydinčias idėjas ir mintis, kuria išmintingą pamatą trečiojo tūkstantmečio mokytojo humanistiniam pedagoginiam mąstymui. Kiekvienas, rūpindamasis ateitimi, kviečia švietimo pasaulį padėti būsimoms kartoms įsisavinti artėjančią Širdies ir Dvasingumo epochą. Skamba vardai: Jėzus Kristus, ir Mozė, Mahometas ir Budda, Kvintilianas ir Suchomlinskis, Pestalocis ir Korčakas, Sokratas ir Fromas, Lomonosovas ir Vygotskis, Russo ir Frene, Tolstojus ir Piaže, Hėgelis ir Uznadzė, Montenis ir Ventcelis, Komenskis ir Konfucijus, Sergijus Radonietis ir palaimintasis Augustinas... Iš viso jų kelios dešimtys. Jie pagarbiausiai sutinka  Didžiuosius pasaulio religijų pradininkus, Rytų Mahatmas – Rerichus...
Humanistinės Pedagogikos Antologija yra šio įsivaizduojamo simpoziumo rezultatas. Tai ne pedagogikos istorijos chrestomatija, tai ne pedagoginis paveldas, tai ne taip vadinamos praeities žymių mąstytojų geriausi veikalai. Antologijos tikslas, visai ne tas, kad parodytume, kaip puikiai mąstė mūsų protėviai. Tikslas surinkti į Taurę dabarties pedagoginio mąstymo Išmintį, kurios neriboja  laikas ir erdvė.
<...>
Mes užmanėme Antologiją siūlyti kiekvienam aukštosios pedagoginės mokyklos ir koledžo studentui, kiekvienam mokytojui ir auklėtojui, kiekvienam švietimo darbuotojui, taip pat ir tėvams. Šio leidinio savininkas po ranka turės neišsenkantį šaltinį savo kūrybinei veiklai vardan naujų Žemės žmonių širdžių ir sielų sutaurinimo [1] (paryškino Š.A., kursyvas – vert.).

Iš rusų kalbos vertė Irena Stupinienė

            LITERATŪRA:   

1. Šalva Amonašvilis. Amžinai kylančios Tiesos Antologija. // Šalvos Amonašvilio Leidybos namų reklaminis leidinys, 4-7 p. (Ш.Амонашвили. Антология вечно восходящей Истины. // Проспект Издательского Дома Шалвы Амонашвили, с. 4-7.)