2010 m. sausio 3-4 d.d. Akmenėje
vyko
Naujosios Akmenės muzikos
mokyklos
Akmenės filialo vedėjos,
mokytojos metodininkės
Izoldos
Gulbinienės
autorinis seminaras
HUMANISTINĖ
PEDAGOGIKA MUZIKOJE
2009 m. spalį Klaipėdoje, vykstant Šalvos Amonašvilio autoriniam
seminarui, mokytoja Izolda Gulbinienė nuoširdžiai džiaugėsi: to
metodo, kurį ji pati savo pamokose naudoja, pedagoginis pamatas puikiai
atitinka ir svarbiausias Humanistinės Pedagogikos nuostatas.
Izolda G. (kadro gilumoje) –
Š.Amonašvilio seminare
2009 spalis.
O dirba Izolda japonų muzikos pedagogo ir
smuikininko Šiničio Suzukio (1898 – 1998) metodu.
Toks stebėtinas dviejų meistrų –
Šalvos Amonašvilio ir Šiničio Suzukio – pedagoginių atradimų
sutapimas Izoldą sutvirtino ir padėjo pajausti, kad pasirinktas
kelias yra teisingas. Abu didieji pedagogai teigia, kad pagrindinė
mokyklos problema slypi mokytojuje, o ne vaike. Abu rūpinasi
mokytojų vidine branda: ar mokytojas yra laisvas? Ar subrendęs
dvasiškai? Ar pakankamai tobulas, kad mokinys norėtų juo sekti? Ar
pakankamai myli vaikus? Kaip jis juos myli ir kaip juos reikia mylėti?
Pedagogė pasakojo, kad prieš dešimt metų, kai ji tuo metodu
susidomėjo, jai buvo pasakyta, jog Š.Suzukio metodu visame pasaulyje
vaikai mokomi groti įvairiais muzikos instrumentais: fortepijonu, smuiku,
fleita, gitara, violončele, arfa, mandolina.
Bet kaip šį metodą galima būtų adaptuoti, mokant mažus
vaikus dainuoti chore? Paklausus apie tokią praktiką, paaiškėjo,
kad jos dar nėra - dar tik bandymai atliekami Suomijoje. „Tada aš
pirmą kartą gyvenime stipriai pasigailėjau, kad nesu
profesionali instrumentalistė, o tik chorvedė... Tačiau namie
pati auginau dar du mažus savo vaikus, be galo troškau, kad jie patirtų
tą džiaugsmo stebuklą, mokydamiesi groti fortepijonu. Lietuvoje
mokytojus dirbti su vaikais (ir pirmiausia – su jų tėvais)
mokė ekspertė japonė Ruth Miura iš Belgijos. Jos atviros pamokos
mane užbūrė – tas žaismingas ir šiltas, nuoširdus bendravimas su
vaiku, tas klūpėjimas prie fortepijono šalia mažylio... Ji ir
patarė man pačiai mokytis pas ją, važinėti į
Kauną į seminarus ir pirmiausiai ruoštis tapti savo vaikams Suzuki
fortepijono mokytoja“ – prisipažino Izolda.
Kantrus dešimties metų darbas davė rezultatus. 2009 metais Izolda
išlaikė tarptautinį Š.Suzukio metodo kvalifikacinį
egzaminą, gavo tarptautinį pirmojo lygio sertifikatą.
Tačiau tapusi Suzukio fortepiono mokytoja, Izolda nesustojo
ir žengė dar toliau...
Š.Amonašvilis mėgsta pabrėžti, kad bet kuris ieškantis mokytojas,
dvasingumu praturtinęs savo pasaulėžiūrą, tampa
pajėgus pačiame savyje surasti geriausią jam
tinkantį metodą. Izoldos pavyzdys tik dar kartą patvirtino
šią taisyklę – jai pavyko praplėsti Š.Suzukio metodo
taikymo galimybes! Pagal Suzukį vaikas neturi pamokoje patirti
nesėkmių (panašiai skatina ir Š.Amonašvilis: „vesti vaiką nuo
laimėjimo prie laimėjimo“), vaiko motyvacija mokytis skatinama
kuriant pamokoje malonią ir žaismingą aplinką, vaikas nuolat
giriamas už pastangas, bet niekada nekritikuojamas, nes Š.Suzukio metodo
esmė – ne ko mokyti, bet kaip mokyti. Šias principines
ugdymo nuostatas mokytoja, neapsiribodama vien individualiomis arba
grupinėmis fortepiono pamokomis (kaip kažkada buvo rekomenduota), kūrybiškai
pritaikė ir jaunučių choro, ir solfedžio pamokose.
Taip jau yra: kas ieško, visuomet – anksčiau ar vėliau –
suranda.
Savo ilgamečių ieškojimų ir atradimų rezultatus
mokytoja įtikinamai pademonstravo: seminaro klausytojams pateikė net keturias atviras individualias bei
grupines fortepijono ir choro pamokas
Izoldos Gulbinienės autorinis
seminaras.
Atvira grupinė fortepiono pamoka.
Dalis Izoldos Gulbinienės
seminaro klausytojų.
Dar skaitykite:
Valdas Bogavičius.
Humanistinės pedagogikos daigai
kalasi Akmenėje. (Spausti čia)
Vilma Pliuskienė.
Šviesos ir gerumo pilna pamoka. (Spausti čia)
Iš širdies į širdį. Š.
Suzukįs. (Spausti čia)