Albertas Piličiauskas,
profesorius, menotyros dr., edukologijos habil. dr.,
Lietuvos alternatyvaus meninio ugdymo centro prezidentas,
Neįgaliųjų meninio ugdymo paramos fondo direktorius,
Tarptautines mokslų akademijos (ITTAS) akademikas,
Tarptautines muzikinio ir meninio ugdymo tarybos narys,
virtualaus mėnraščio
PAPA – Pedagoginės aktualijos Piličiausko akimis – autorius

TAIP JAU BUVO LEMTA…

Kai sovietmečiu parengiau ir Vilniuje sėkmingai apgyniau kandidato disertaciją, ji buvo  nusiųsta į Maskvą tvirtinimui. Tačiau VAK‘o (Vysšaja atestacionnaja komisija) paskirtas „juodasis oponentas“ darbą įvertino neigiamai: apkaltino autorių „keliaklupsčiavimu prieš Vakarus, nematant, kas vertinga Tarybų Sąjungos muzikinio ugdymo pedagogikoje“. Teko tą pačią disertaciją ginti antrą kartą Maskvos Ekspertų taryboje... Šį kartą sėkmingai...
Taip jau buvo lemta...
Atkūrus nepriklausomybę įsteigiau Lietuvos alternatyvaus meninio ugdymo centrą (LAMUC) ir privačią muzikos mokyklą Credo... Jų misija – populiarinti šalyje geriausius pasaulio pedagogikos pasiekimus, kurie, kaip jau minėjau, anksčiau buvo nepageidaujami, ir ieškoti naujovių, kurios galėtų efektyvinti ugdymo procesą, o, sėkmės atveju, gal net garsinti Lietuvos vardą... Taip habilitaciniame darbe buvo sėkmingai aprobuoti inovatyvūs asmeninės prasmės (APM) ir intonuojamos prasmės (IPM) metodai, kurie mokytojų, taikančių juos praktikoje, teigimu „mokinių akyse ženkliai keičia ugdymo proceso ir turinio patrauklumą“.
Taip jau buvo lemta...
Kai prasidėjo švietimo ir mokslo reforma, daugeliu atvejų teko spaudoje oponuoti jos strategų kūrybinius sumanymus. Savo alternatyvų požiūrį į vykdomą ugdymo pertvarką galėčiau paaiškinti tik tuo, kad dauguma pagrindinių reformos sumanytojų neturėjo tiesioginio ryšio su bendrojo lavinimo mokykla, ir todėl jiems sunku buvo įsivaizduoti praktines jų siūlomų idėjų įgyvendinimo galimybes. Padėtį sunkino ir tai, kad absoliuti universitetų pedagogikos katedrų dėstytojų dauguma vaikų ugdymą išmanė ir dabar jį įsivaizduoja tik iš klasikų vadovėlių, o pamoką nutuokia tik prisimindami savo mokyklinius metus...
Taip jau buvo lemta...
Mokslas ir reformų strategai nuėjo savo keliu, o mokytojai praktikai – liko išduoti... (Todėl ugdymo institucijose ir visuomenėje šiandien turime tai, ką turime...) Padėtį apsunkino ir tai, kad palaipsniui žiniasklaida nustojo domėtis vykdomos švietimo ir mokslo reformos aktualijomis (pavyzdžiui, vieną kartą už straipsnį, kad jį atspausdintų dienraštis, teko sumokėti 1000 Lt...). Antra vertus, blaiviai mąstantys studentai, magistrantai, doktorantai ir mokytojai praktikai akivaizdžiai rodė susidomėjimą alternatyviomis ugdytinio asmenybės puoselėjimo galimybėmis...
Taip jau buvo lemta...
Alternatyvios pedagoginės informacijos poreikis natūraliai pagimdė idėją – leisti virtualų mėnraštį PAPA – Pedagoginės aktualijos Piličiausko akimis... Malonu, kad šiuo metu bendraminčių ratas plečiasi: pedagoginė visuomenė sulaukė naujo aktualaus tinklapio, kuriame džiaugiuosi galimybe pristatyti jo skaitytojams savo leidinį...
Taip jau buvo lemta... kad šiandien galime palinkėti vieni kitiems sėkmės.

Nuoširdžiai,
Albertas Piličiauskas