TARPTAUTINĖ MOKSLINĖ KONFERENCIJA

“KOSMISTINĖ PASAULĖŽIŪRA
NAUJAS XXI AMŽIAUS MĄSTYMAS”, 

REZOLIUCIJOS IŠTRAUKA

2003 m. spalio 9 – 11 d. Maskvoje, Tarptautiniame Rerichų centre įvyko baigiamasis plenarinis tarptautinės mokslinės konferencijos “Kosmistinė pasaulėžiūra – naujas XXI amžiaus mąstymas” posėdis.

Konferencijos iniciatoriai ir organizatoriai buvo Tarptautinis Rerichų centras ir Rusijos K.Ciolkovskio vardo Kosmonautikos akademija (čia ir toliau paryškino vertėja).

Kiti konferencijos organizatoriai - Rusijos Gamtos mokslų akademija ir Rusijos švietimo akademija. Konferencijoje dalyvavo Rusijos mokslų akademijos gamtos mokslų ir technikos istorijos institutas, Rusijos  istorijos ir kultūros paminklų apsaugos draugijos centrinė taryba, Tarptautinė Kultūros gynimo lyga, Tarptautinė taikos fondų asociacija, Rusijos kosmonautikos federacija, Rusijos kultūros fondas, Šiuolaikinis humanitarinis universitetas, E.Rerich labdaros fondas. Konferencijos rėmėjas – Rusijos kosminės aviacijos agentūra.

Informaciniai rėmėjai: “Rossijskaja gazeta”, “Novaja gazeta”, laikraščiai “Pravda”, “Gubernija”, “Komersant”,“Kultura“, “Rossijskaja federacija segodnia”, “Rossijskije vesti”, žurnalai “Novosti kosmonavtiki”, “Zemlia i Vselennaja”, “Nauka i religija”, “Smena”, “Priroda i čelovek”, “Kultura i vremia”.

Konferencijos dalyvius sveikino: RF Valstybės Dūmos Federalinio susirinkimo Federacinės tarybos pirmininko pavaduotojas M.Nikolajevas, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojo G.Booso vardu – V.Savčukas, Jungtinių Tautų informacinio centro Maskvoje direktorius A.Gorelikas, Rusijos K.Ciolkovskio vardo Kosmonautikos akademijos viseprezidentas  B.Kantemirovas, Rusijos Kosmonautikos federacijos pirmasis viceprezidentas, lakūnas-kosmonautas I.Volkas, Rusijos Švietimo akademijos akademikas Š.Amonašvilis.

Sveikinimus konferencijai atsiuntė UNESCO biuro Maskvoje direktorius Filippas Keo; ypatingasis ir įgaliotasis RF  pasiuntinys Indijos Respublikoje A.Kadakinas; RF prekybos ir pramonės rūmų prmininkas, Rusijos Mokslų akademijos akademikas J.Primakovas; Gorbačiovo fondo prezidentas M.Gorbačiovas; Kirgizijos Respublikos Nacionalinės mokslų akademijos viceprezidentas,  akademikas V.Ploskih; Kirgizijos-Rusijos slaviškojo universiteto rektorius V.Nifadjevas; draugijos “Pasaulio spiralė” prezidentas H.Havelas (Vokietija); Rusijos Kosmonautikos federacijos prezidentas V.Kovalenka ir kiti aukšti asmenys bei organizacijos.

Plati buvo konferencijos kultūrinė programa.  N.Rericho muziejaus salėse eksponuota 26 dailininkų-kosmistų darbų paroda “Nežemiški žemės dailininkų pasauliai”. Tarptautinio Rerichų centro biblioteka surengė dvi parodas: “Kosmistinės pasaulėžiūros ištakos” ir  “Planetinio užmojo mąstytojai”. Demonstruoti dokumentiniai filmai apie V.Vernadskį ir G.Skovorodą.

Rengiantis plenariniam posėdžiui nuo 2003 m. balandžio  mėn. iki 2003 m. spalio mėn. įvyko šių sekcijų posėdžiai: “Kosmizmas XX-XXI amžių filosofijoje”, “Istoriniai-moksliniai kosmistinės pasaulėžiūros formavimo pagrindai”, “Kosmistinės idėjos švietime ir pedagogikoje”, ”Kosmistinė pasaulėjauta ir religinis patyrimas”, “XXI amžiaus kosmonautika: saugumas ir subalansuota plėtra. Kosmosas, žmogus, visuomenė”, “Mokslas ir nauja pažinimo sistema”, “Kosmistinė pasaulėjauta mene”, “Kosmistinė pasaulėžiūra: praeitis, dabartis, ateitis” (jaunųjų mokslininkų sekcija).

Sekcijų darbe ir plenariniame posėdyje dalyvavo per 900 žmonių. Iš jų: 13 akademikų, 87 mokslų daktarai ir profesoriai, 39 mokslų kandidatai. Perskaityta 125 pranešimai, iš jų 20 – plenariniame posėdyje.

Be Rusijos mokslininkų dalyvavo mokslininkai iš NVS ir Baltijos valstybių, taip pat Bulgarijos, Didžiosios Britanijos, Čekijos, Vokietijos, Indijos, JAV, Italijos, Libijos, Suomijos.

Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė: Tarptautinio Rerichų centro pirmoji viceprezidentė, N.Rericho muziejaus generalinė direktorė, RF nusipelniusi kultūros veikėja, Rusijos Gamtos mokslų akademijos ir Rusijos Ciolkovskio v. kosmonautikos akademijos akademikė L.Šapošnikova, Rusijos Mokslų akademijos akademikai V.Bolšakovas ir V.Matrosovas, Rusijos Mokslų akademijos narys-korespondentas S.Kurdiumovas, Rusijos Gamtos mokslų akademijos viceprezidentas akademikas G.Fursejus,  Rusijos Gamtos mokslų akademijos akademikas G.Dulnevas, Rusijos Švietimo akademijos akademikas Š.Amonašvilis, filosofijos mokslų daktaras K.Kedrovas, profesorius V.Lefevras, filologijos mokslų  daktarasA.Fedotovas ir kiti. Rusijos kosminės aviacijos agentūros pranešimą perskaitė J.G.Gusevas.

Konferencija buvo organizuojama todėl, kad to įsakmiai reikalauja laikmetis. XX amžiuje ėmė formuotis kokybiškai naujas, sintetinis, ketvirtas mąstymo būdas – kosmistinis. Išskirtine naujo kosmistinio mąstymo savybe tapo  žmonijos mokslinės, filosofinės ir religinės patirties bei meno pasiekimų sintezė. Kosmistinis mąstymas persmelkia ir aprėpia visas, ypač kūrybines, žmogaus veiklos sritis, atverdamas naujų galimybių įvairioms pažinimo formoms, tarp jų ir toms, kurios buvo vadinamos nemokslinėmis (čia ir toliau paryškino vert.).

Greta praktinio išorinės kosminės erdvės įsisavinimo ir vis platesnio suvokimo apie kitų pasaulių egzistavimą, gyvybės formų įvairovę, žmogus pradėjo išeiti už įprastinių jutiminės realybės ribų ir atrasti savo vidinį kosmosą vis labiau save suvokdamas organiška vieningos kosminės realybės dalimi. Sidabro amžiaus filosofijos ir  mąstytojų-kosmistų veikalų dėkaėmė formuotis nauja pažinimo teorija, kuri greta racionaliųjų  mokslinių pažinimo būdų naudoja intuityviuosius bei dvasinius žmogaus, gamtos ir kosmoso suvokimus.

Naujoji pasaulėžiūra prie kosminės realybės priartina daug daugiau,  nei visi praeityje sukurti pasaulėvaizdžiai. Tų mokslinių vaizdinių kūrimui ir sklaidai lemtingai pasitarnavo mokslininkų-kosmistų V.Vernadskio, K.Ciolkovskio, A.Čiževskio, P.Florenskio idėjos, taip pat filosofų V.Solovjovo, N.Berdiajevo, S.Bulgakovo veikalai bei Sidabro amžiaus dailininkų, poetų ir muzikantų kūryba.  Tų idėjų gyvybingumą lemia faktas, kad dauguma kosmizmo pradininkų patys buvo sintezės idėjų nešėjai, buvo didžiai kūrybingi ir visapusiškai talentingi žmonės.

Kartu su kosmistų idėjų sklidimu ir įsisąmoninimu prasidėjo praėjusių amžių dvasinio paveldo perkainavimas, o mokslinėje pasaulio erdvėje ėmė rastis ir skleistis naujas kosmistinis mąstymas. Lemiama šio proceso grandis yra Gyvoji Etika - grupės Rytų mąstytojų ir filosofų, bendradarbiavusių su J.I.Rerich ir N.K.Rerichu, sukurta kosminės realybės filosofija. Joje pateikiami naujos pažinimo teorijos pagrindai ir  metodologija.

Konferencija atkreipė dėmesį į eilę kitų mokslinių problemų, tarp jų:

- mokslinio pažinimo specifika ir jo taikymo ribos;

- nemokslinis pažinimo būdas ir jo vaidmuo gaunant naują informaciją apie žmogų, gamtos reiškinius, Kosmosą;

- mokslinio ir nemokslinio pažinimo būdų santykis ir jų vaidmuo kosmistinės pasaulėžiūros raidai;

- naujos pažinimo sistemos formavimo kryptys ir mokslo, meno, dorinių vertybių bei žmonijos religinio patyrimo vaidmuo šiame procese;

- nauja pažinimo sistema ir žmogaus vidinis pasaulis;

- kosmistinis mąstymas ir žmogaus tobulėjimo problemos.

Konferencija pažymėjo, kad kosmistinis mąstymas yra Rusijos reiškinys, atsiradęs  jos erdvėje XIX amž. pabaigoje – XX amž. padžioje.

Pagrindiniai konferencijos rezultatai yra šie:

- Gyvosios Etikos Mokymo ir mąstytojų-kosmistų veikalų indėlio, kuriant naują dvasingą mokslą, įvertinimas;

- esminių problemų, formuojant naują pažinimo sistemą, grindžiamą kosmistiniu mąstymu, išryškinimas;

- problemų tyrimo ir galimų sprendimo kelių numatymas.

<...> *

---------------------------------------

* Toliau Rezolicijos tekste – jos vykdomoji dalis: 18 konferencijos nutarimų. Jų į lietuvių kalbą nevertėme.

Iš rusų kalbos vertė  

Irena Stulpinienė,

Klaipėdos “Vėtrungės“ gimnazijos fizikos mokytoja

Rezoliucijos tekstas iš leidinio:

Kosmistinė pasaulėžiūra – naujas XXI amžiaus mąstymas. 2003m. Tarptautinės mokslinės visuomeninės konferencijos medžiaga. – Maskva: Tarptautinis Rerichų centras, 2004, I tomas, 336 p. (Космическое мировоззрение – новое мышление XXI века. Материалы международной научно-общественной конференции 2003г. – Москва: Международный Центр Рерихов, 2004, I том, c.336.) 

Siūlome perskaityti šios visuomeninės mokslinės konferencijos medžiagos tritomio leidinio

įžanginį redakcinį straipsnį rusų kalba.