Mokykla – šventovė

Sielos kultūra turėtų kiekvienoj tautoj būti svarbiausias dalykas.
Ji yra iš tikrųjų ta šventykla, iš kurios pareina visas tautos labas.
Šitą šventyklą kurti yra kiekvieno žmogaus uždavinys.
Savo sieloj jis deda jai pagrindą.
O ne vien sau, bet visai tautai.
Čia kiekvienas savo tautai stato Dievnamį,
iš kurio spindi nuolatinis palaiminimas jai ir žmonijai.

Vydūnas

Nikolajus Rerichas. VaidilosNikolajus Rerichas. Vaidilos

Mokykla – gyva dvasinė esybė, turinti savo paskirtį.
Ji veda visuomenę, tačiau nėra visuomenės tarnaitė.
Ji stiprina valstybę, tačiau nėra ginklas valstybės rankose.
Ji tarnauja žmogui, tačiau jo neaptarnauja. <…>

 

Šalia kokio žodžio tarp šimtų tūkstančių kitų
būtų tinkama vieta žodžiui Mokykla?
Tik šalia vienintelio švento žodžio – Šventovė. <…>

Šventovė ir Mokykla –
Tikėjimo ir Kultūros ištakos ir sargybiniai.
Šventovė ir Mokykla nužymi
dvasios ir dorovės gaires mokslams, menui ir kūrybai.
Šventovė ir Mokykla
yra Šviesos sargybiniai ir tamsos priešai. <…>

 

Kalbame ne apie pilis, ne apie rūmus, kad ir kaip jie būtų aukštinami. Kalbame apie Šventovę ir Mokyklą.
Rūmai ir pilys – žmonių rankų kūriniai.
Šventovė ir Mokykla – dvasios kūriniai.
Pats pilies valdovas nėra pilis, ir pats rūmų savininkas nėra rūmai.
O Šventovė yra pats Žmogus, kiekvienas Žmogus yra Šventovė.
„Broliai mano, – sakoma mums, – nejaugi nežinote, kad jūs ir esate Kristaus Šventovė“. <…>

Žmonės stato Šventovę ir Mokyklą todėl, kad jiems būtų patogiau suvienyti savo pastangas tiek maldose, tiek ugdyme. <…>

Kol tauta turi Šventovę ir kol turi Mokyklą, ji turi kelią.
Kol tauta gerbia Šventovę ir Mokyklą, jos neištiks bloga lemtis.
Jei tauta rūpinasi Šventove ir Mokykla, ji įgaus galybės.
Tačiau jei kas sunaikins Šventovę, jį sunaikins pats Dievas.
Jei kas pražudys Mokyklą, jį pražudys žmonių pyktis.

Š.Amonašvilis.
Iš knygos „Mokyklos Tiesa“