Mokslas ir HP

MOKSLAS IR HUMANISTINĖ PEDAGOGIKA

Humanistinė pedagogika, kaip žinia, ypatingą dėmesį skiria pedagogo sąmonės plėtimui, vaiko visuminio mąstymo ugdymui. Mokslas sparčiai veržiasi iš siaurai materialistinio pasaulėvaizdžio, pripažįstančio vien tai, kas apčiuopiama ir išmatuojama. Šiuolaikinis mokslas kalba apie noosferą ir idėjų pasaulio jau nebevadina antgamtiniu: žmogaus mintys, sąmonė, sielos bei dvasiniai išgyvenimai yra sudėtinė žmogaus esybės dalis, kaipgi jie galėtų būti „ant/virš“ Gamtos?! Argi fizinis žmogus yra „gamta“, o svarbiausioji žmogaus dalis – jo sąmonė ir mintys – jau „ne gamta“?

Nūdienos mokslininkai ir filosofai teigia, kad pasaulis yra mintis, kad jis yra energetinė struktūra, kurios fiziniai-medžiaginiai pasireiškimai priklauso nuo žmonijos sąmonės lygio bei žmonių minčių, jausmų ir generuojamų idėjų dažnių (vibracijų). Pažangiausias mokslas pripažįsta ne tik mokslinę (gautą loginiu eksperimentiniu būdu), bet ir metamokslinę (žinojimas iš vidaus, iš širdies, „iš savęs“) informaciją ir įspėja, kad vien loginis-intelektinis pažinimas – be jausmų ir širdies! – žmonijos sąmonėje piešia iškreiptą pasaulio vaizdą, augina dvasinius luošius.

Laikas mokyklose apie tai kalbėti, – ne vien duona žmogus gyvas. Tad nieko stebėtino, kad Humanistinė pedagogika ir naujausias mokslas susitinka pasaulyje, kuriame „nebesipeša“ žemiškieji ir dvasiniai reiškiniai, kur Dvasia ir Materija yra vientisa Visuma. Visuminė (holistinė, sintezės, kosminio mąstymo) pasaulėžiūra yra tikrai pajėgi ugdyti Tėvynei padorius ir kilnius piliečius. Laikas atsisakyti bedvasės, besielės pasaulėžiūros (ir pedagogikos). Būtent todėl internetiniame tinklapyje www.humanistinepedagogika.lt yra skyrelis, skirtas mokslui, teigiančiam, kad visuminis pažinimas susideda iš dviejų lygiaverčių komponenčių: mokslinio ir metamokslinio pažinimo.