Apie pedagogų rengimą

Šalva Amonašvilis 

APIE PEDAGOGŲ RENGIMĄ
Interviu* laikraščiui “Rossijskaja gazeta” ištraukos

Šalva Aleksandrovičiau, koks dabartinių aukštųjų pedagoginių mokyklų absolventų lygis?

Š. Amonašvilis. Deja, šiandien pedagoginės aukštosios mokyklos rengia ne naujus mokytojus, o tiesiog jaunus specialistus. Į mokyklas nukeliauja „sena“ jaunoji karta: jų žinios mažai skiriasi nuo tų, kurios buvo teikiamos tarybiniais laikais. Senu įpratimu mes rengiame dalykininkus – matematikus, fizikus, kalbininkus… Tačiau dabar mums reikia mokytojų, kurie ne tik lavins ir mokys, bet ir auklės su šių dalykų pagalba.

Norėtųsi prieštarauti: juk tarybinė mokykla buvo viena geriausių pasaulyje…

Š. A. Nesakau, kad tarybinis mokytojas buvo blogas. Bet yra kai kurių dalykų, kurius Rusijos pedagogai gavo kaip tarybinį palikimą, pavyzdžiui, autoritarizmą. Ne paslaptis, kad būtent dėl to daugelis moksleivių nemyli savo mokytojų. Taip, tuometinė mokykla duodavo labai stiprių žinių. Ta prasme – mes pavyzdys daugeliui valstybių. Žinios, suprantama, liko, bet kai tik sugriuvo Tarybų Sąjunga, iškart sugriuvo ir visoks, tariamai vykęs, auklėjimas: internacionalumas, gerumas, garbingumas – kažkur išgaravo. Reiškia, neauklėjome, o vien tik mokėme viso šito. Tačiau auklėjimas ir mokymas – skirtingi reiškiniai. Mokymo rezultatas gali paaiškėti iš karto, bet kad pamatyti auklėjimo rezultatus – tam reikia daug laiko.

Ką reikia keisti dabartinėje pedagogų rengimo sistemoje?

Š.A. Reikia kelti bendrą pedagoginį išprusimą, jų psichologinį, filosofinį ir net religinį pasirengimą. Apie ką galima kalbėti, jeigu daugelis mokytojų iki šiol nežino, kas yra vystymasis. Apie garsųjį psichologą Vygotskį visi girdėjo, bet mažai mokančių jo teoriją taikyti praktiškai.
Argi ne laikas ugdyti dvasingumą? Tarp kitko, iki revoliucijos tai buvo sėkmingai daroma. Mes juk galime skiepyti meilę, gerumą, padorumą, pagarbą, atjautą…Tačiau kartais esame visai abejingi: tegu vaikas blevyzgoja, svarbu, kad raštingai. Šiandien aukštosiose reikia Berdiajevo, Solovjovo, Iljino, Florenskio, Rericho. Mums būtinos amžinos relikvijos.
Be to, mes visą laiką stengiamės susiaurinti pedagogikos sferą, nors pedagogika turi turtingas klasikines šaknis. Prisiminkite tokius vardus, kaip Komenskis, Suchomlinskis, Pestalocis, Makarenko. Klasikoje sudėti humanistinės sąmonės pagrindai. Tai aukščiausieji pedagoginio mąstymo lygmenys. Įvaldę juos, mes pajėgtume iš pedagogikos išstumti ir autoritariškumą, ir prievartos būdus. O tuomet turėsime puikiausius prezidentus, geriausius ministrus, geriausius tarnautojus, kurie rūpinsis valstybe ir žmonėmis.

Iš rusų kalbos vertė
Irena Stulpinienė 

——————————————  

* Svetlana Zorčenko. Išmokyk mokytoją. Rossijskaja gazeta, nr. 3955, 2005 m. gruodžio 20d. (išhttp://www.rg.ru/2005/12/20/amonashvili.html ).