Mokytojo širdis

Brangus Kolega! 

Mąstau apie Širdį,
apie Širdies Karalystę,
apie Širdžių Sąjungą.

Švietimo  pasaulis ir apskritai visuomenė
kenčia dėl širdies nepakankamumo, dėl beširdiškumo.

Be Širdies gaivos pedagoginis sodas vysta ir džiūsta.
Pedagoginė sąmonė klaidžioja trimačio mokslo labirintuose,
mokslo, kuriam Širdies samprata – tuščias garsas.

Visų saulių Saulė yra Širdis.
Bet ji nubrukta po švietimo koridorių kilimais.
Ji paslėpta už stendų ir iškabų, garsiai bylojančių apie švietimą.

Širdis – aukščiausiasis gėris,
tačiau sumenkintas minios,
kuriai “duona ir žaidimai” svarbiau už Širdį.
Širdis – tai žmogaus orumas,
bet aikštėse ir gatvėse jį parduoda rinkos kainomis.
<…>

Brangus Kolega!
Mano šauksmas gelbėti Širdį
sklinda iš jausminio žinojimo gelmių ir akivaizdžių baisybių.

Visa,
kas žmogaus ir žmonijos buvo sukurta,
 dabar kuriama ir bus sukurta be Širdies,
pakenks žmonėms, pragaišins juos ir mus visus.

Visa,
kas žmogaus ir žmonijos buvo sukurta,
dabar kuriama ir bus sukurta vedant Širdžiai,
bus naudinga žmonėms, išgelbės juos, amžiams liks su mumis.
Nes tik Širdis žino Dangaus Teisingumą.

Mokymas, į kurį Mokytojas nededa Širdies,
yra žmonijos nesantaika ir pražūtis.
Mokymas, į kurį Mokytojas deda Širdį,
yra žmonijos gėris ir kilimas aukštyn.

Reikia auklėti Širdį
ir sutaurinti jos jausmus, kurių energija neišmatuojama.
Išauklėta Širdis bus dorovinga,
nes jos atrama – nušvitęs Širdyje dvasingumas.

Auklėjimo be Širdies nėra.
Nėra  nieko –
nei meilės artimui,
nei patriotizmo,
nei pakantos, nei atjautos, nei pagarbos,
nei laisvės, nei teisingumo, nei pareigos,
nei tikėjimo,
nei harmonijos…

Be Širdies ir Dvasios tvirtybės
viskas bus statoma kaip ant smėlio.

Kalbėti apie bendražmogiškųjų vertybių ugdymą
 neturint omeny Širdies –
tai tų vertybių neišmanymas.

Leisiu sau priminti Jums, brangus Kolega,
Didžio Mokslininko Išmintį:
“Žinios nedoro žmogaus rankose –
tai nelyginant kardas bepročio rankose”.
Liaukimės,
nebestumkime nuostabaus savo jaunimo į tokią beprotystę.

Švietimui trūksta Širdies.
Kas šią spragą užpildys?
Mūsų tik trys: Jūs, Mes ir Jie.
Ko gi reikia dar?
Reikia, kad Mokytojų Širdys susijungtų“

Šalva Amonašvilis.
Iš knygos „Ką be Širdies suprasime. Skubėkite, vaikai, mokysimės skraidyti!“