PERGALĖ VISADA BUS ŠVIESOS PUSĖJE

Gerbiamieji!
Kreipiuosi į visus,
kuriuos sieja humanistinė pedagogika ir jos idealai,
kokioj šaly jūs begyventumėt!
Žmonės gimsta Žemėje tam,
kad kurtų bendrą gėrį, o ne blogį.
Žmonės gimsta vienas dėl kito,
kad augtų dvasiškai.
Ar gali šiam aukštam tikslui tarnauti
karas ir kraujo praliejimas, pyktis ir priešiškumas?
Nejaugi kam nors liežuvis apsivers pasakyti,
kad karas gali būti geras?
Tegu karo kurstytojai pagalvoja,
į kokią bedugnę jie stumia planetą.
Rusija broliškai tautai nori „nustatyti tvarką“
ir tam pasitelkia žvėriškas priemones bei žudymą.
Žūsta kariškiai iš abiejų pusių, žūsta taikūs Ukrainos gyventojai.
Bet skausmas peržengia visas ribas,
kada sužinau apie nors vieną žuvusį vaiką
ir apie tūkstančius  vaikų,
kenčiančių nuo siaubo
dėl raketų sprogimų,
dėl evakuacijos,
dėl slėpimosi metro stotyse ir rūsiuose.

Na, gerai – karas kažkada baigsis.

Bet kokia pedagogika mums bepadės
ugdyti vaikams meilę šaliai,
kurią jie savo asmenine patirtimi žinos kaip savo priešą?
Brangieji, prisijunkite prie mano šauksmo tiems,
kurių rankose valdžia:
Nutraukite karą tučtuojau!
Kurkite teisingą pasaulį!
Leiskite mums, mokytojams ir auklėtojams,
Šviesos vaikus ugdyti taikoje!
Galbūt mes ką nors pakeisim,
tai mano didžiulė viltis!
Šalva Amonašvilis